Verbų sekmadienis – pavasario šventė, švenčiama paskutinį sekmadienį prieš Velykas. Verbinės daugelyje šalių vadinamos Palmių sekmadieniu. Taip prisimenamas iškilmingas Kristaus įžengimas į Jeruzalę, kur jis buvo sutiktas kaip pranašas. Įžengiant į miestą žmonės jam po kojomis klojo palmių ir alyvų šakeles. Tradicinė lietuvių verba – tai paprasčiausia kadagio puokštelė, pagyvinta tujos, išsprogusio gluosnio ar žilvičio šakele.
Verbines paminėjo ir Senelių namų II korpuso gyventojai. Stipresni globotiniai valgomajame susirinkę į popietę, prie arbatos puodelio, klausėsi ištraukos iš Biblijos, prisiminė pašventintos verbos reikšmę, papročius. Kai kurie pasidalijo prisiminimais iš vaikystės, jaunystės, kai gyvendami šeimose buvo „mušami“ verba. Parsinešę iš bažnyčios verbą ją užkišdavo už paveikslo su šventųjų atvaizdu, laikydavo pagarbiai. Tačiau prieš tai namiškius smagiai verba pamušdavo sakydami: „ Ne aš mušu, verba muša, būk laimingas nuo visų ligų apgintas“. Senoliai tikėjo, kad jei bažnyčioje pašventinta verba išplaksi artimuosius, tai visus metus jie bus sveiki ir darbingi. Visi popietėje susirinkusieji buvo aktyvūs, geros nuotaikos.
Socialinė darbuotoja Genovaitė Viliušienė
